Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Greišsluvandi ekki žaš sama og skuldavandi

Ašgeršir rķkisstjórnarinnar hafa fremur beinst aš greišsluvanda almennings en skuldavanda.

Lausnin meš greišslujöfnun hefur leitt til žess aš skuldavandi heimilanna hefur aukist, žar sem greišslur af lįnum vegna hśsnęšiskaupa svoköllušum jafngreišslulįnum, duga ekki til aš borga vexti af žessum lįnum. Žannig vex höfušstóllinn ķ hverjum mįnuši. Žannig minnkar eign skuldara jafnt og žétt og žarf ekki lękkun į ķbśšarverši til aš žaš gerist.

Kaupmįttur launatekna hefur fariš sķminnkandi, en ekki mį skerša tekjur af fjįrmagni. Satt best aš segja finnst mér žetta skrżtin jafnašarmennska.


mbl.is Hafa komiš til móts viš skuldavandann
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Var ekki nóg aš borga lęgri laun, žarf lķka aš skerša réttindin?

Žaš vantar alveg inn ķ umręšuna aš žegar lķfeyrissjóšur VR, Gildi og fleiri hękkušu réttindi sinna manna 2006 og 2007, um rśmlega 17% vegna góšrar afkomu sjóšanna, hękkušu réttindi ekki hjį LSR lķfeyrissjóši rķkisstarfsmanna.  Žaš er veriš aš bakfęra žessa hękkun į réttindum.


Žaš vantar lķka aš žaš B-deild LSR, ž.e. sś sem er aš veita žessi miklu réttindi hefur ekki tekiš viš nżjum félögum sķšan 1997.  Ķ dag greiša u.ž.b. 3.000 rķkisstarfsmenn ķ žį deild, eša um 10% žeirra sem greiša ķ LSR.  Kostnašurinn sem er aš falla į rķkiš er vegna starfsmanna sem žar unnu fyrir 1997, margir žeirra eru ķ dag starfandi hjį einkageiranum, žeir töpušu ekki réttindinum viš aš fęra sig žangaš.  Žetta eru skuldbindingarnar sem viš erum aš borga fyrir meš sköttunum okkar, ekki lķfeyrisréttindin hjį žeim sem vinna hjį rķkinu ķ dag.


Žessu til višbótar hefur žaš žótt sjįlfsagt mįl, aš rķkisstarfsmenn vęru į 20-30% lęgri launum, en fólk sem vinnur hjį einkageiranum.   Žeir hafa žvķ fengiš aš borga fyrir starföryggiš og lķfeyrisréttindin.  ASĶ og VR taldi žaš sjįlfsagt žar sem réttindin vęru svo mikiš betri.  Laun žeirra hękkušu meira en hjį einkageiranum į sķšasta įri, en žaš stafa ašallega af žvķ aš dagvinnulaun žeirra eru aš jafnaši lęgri en 180 žśs kr. į mįnuši.  Žeir sem eru į hęrri launum en 250 žśs kr į mįnuši hafa flestir žurft aš sęta 5-15% launalękkun.

Rķkisstarfsmenn sem greiša ķ A-deild LSR ķ dag įvinna sér lķfeyrisrétt sem nemur 1,9% af mešallaunum įrsins į įri.  Til samanburšar įvinnur 16 įra unglingur hjį VR sér 4% réttindi, sem fara svo minnkandi eftir žvķ sem aldurinn eykst, žannig er įvinningurinn 1,9% žegar hann er 36 įra og fer lęgst nišur ķ 0,9% viš 66 įra aldur.   Žannig vinna žeir sem eru yngri en 36 įra sér meiri lķfeyrisréttinda hjį einkageiranum en hjį LSR.

Lķfeyrisgreišslur eru verštryggšar bęši hjį LSR, en žęr eru žaš lķka hjį Lsj. Verslunarmanna, Gildi og fleiri sjóšum ķ einkageiranum.   Ef tekiš er tillit til 20-30% launamunar og mismunar į öflun réttinda, žykir mér lķklegt aš sį sem starfar hjį einkaašilum fįi hęrri greišslur śr sķnum sjóši en žeir sem starfa hjį hinu opinbera.    Hvaš er žaš žį sem į aš jafna? 


mbl.is Ólķšandi aš ASĶ rįšist į samningsbundin kjör
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Brżnt aš bjarga elķtunni - hinir geta įtt sig

Valinn hópur fólks hafši ašgang aš sparisjóšum og bönkum meš žeim hętti aš žeir gętu keypt stofnfjįrhluti og hlutabréf, og fengiš kaupveršiš aš lįni.  Nś hefur višskiptarįšherra upp raust sķna og segir aš žaš sé brżnt aš bjarga žessum śtvöldu einstaklingum.

Žorri fólks fékk einungis stór lįn til aš kaupa sér ķbśšarhśsnęši.  Žar į mešal var ungt fólk sem var aš hefja bśskap.  Lįniš lék viš žaš, bankarnir voru farnir aš lįna allt aš 100% af kaupveršinu.  Fęstir létu žó freistast aš taka svo stór lįn, en lögšu allt sitt sparifé ķ śtborganir.  Žetta unga fólk vildi ekki reisa sér huršarįs um öxl og keypti žvķ litla ķbśš sem hęfši žįverandi fjölskyldustęrš.  Ętlunin var aš stękka viš sig eftir žvķ sem fjölskyldan stękkaši, enda hefšu žau žį eignast meira ķ ķbśšinni og gętu keypt sér stęrra hśsnęši.

Žessar forsendur eru brostnar, spariféš sem lagt var ķ ķbśšina er horfiš.  Skuldirnar komnar langt upp fyrir vermęti ķbśšarinnar, og greišslubyršin hefur žyngst verulega.  Lausn rķkisstjórnarinnar var aš lękka greišslubyršina.  Žaš hjįlpar til skamms tķma, en skilar einungis žeim įrangri aš fólkiš į sķfellt minna ķ eigninni.  Eins og dęmiš lķtur śt ķ dag, verša žau sennilega bśin aš borga svo mikiš ķ ķbśšinni aš veršmęti hennar verši meira en skuldirnar eftir 5-7 įr.  Žį tekur sennilega 10 įr aš safna sér pening til aš kaupa stęrri eign.  Žetta gera 15-17 įr, žangaš til verša žau aš vera ķ sinni 2ja herbergja ķbśš.  Žį tekur žvķ varla aš kaupa stęrri eign žar sem til börnin verša flutt aš heiman. 

Eru skilabošin sem rķkisstjórnin er aš senda fólkinu žau aš žaš eigi ekki aš eiga börn?  

Steingrķmur fjįrmįlarįšherra sagši į Alžingi ķ dag aš vaxtabętur hafi veriš hękkašar verulega.  Sś hękkun kemur žeim fjölskyldum sem skulda meira en 15 milljónir ekki til góša, nema aš hluta vegna hįmarks į vaxtagjöldum til śtreiknings vaxtabóta, kr. 901.158.  Um sķšustu įramót sagši hann aš žessi hękkun į vaxtabótakerfinu myndi hjįlpa fólki vegna aukinna veršbóta af lįnunum.  Žetta er hins vegar ekki rétt, žar sem žetta fólk var aš borga meira en 900 žśs kr. af ķbśšarlįnunum ķ vexti į sķšasta įri, og žegar vaxtagjöldin hękka ķ 990 žśs. kr. hękka vaxtabęturnar ekki neitt, žar sem žaš var žegar bśiš aš nį hįmarkinu.  Žetta fólk veršur sjįlft aš bera skašann af hękkuninni.


mbl.is Brżnt aš leysa vanda stofnfjįreigenda
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš į ennžį eftir aš sannfęra stjórn AGS

Embęttismennirnir viršast vera tilbśnir aš endurskoša įętlunina, en stjórnin ekki.

Parķsarklśbburinn hefur lżst žvķ yfir aš Ķsland sé vandamįl vegna afstöšunnar til Icesave. Žaš er žvķ ekki skrżtiš aš žau lönd sem skipa žann klśbb skuldi ekki vera meš ašra afstöšu til mįlsins žegar žau sitja fundi AGS

Ef Ķsland ętlar sér aš fį fyrirgreišslu hjį AGS er mikil vinna framundan aš sannfęra fulltrśana um aš viš ętlum aš standa viš skuldbindingar okkar. Eša ganga veršur frį samkomulagi viš Bretland og Holland um žessar skuldbindingar.

Parķsarklśbburinn mun seint samžykkja aš viš borgum ekki žaš sem okkur ber aš borga. Žannig aš ef viš ętlum ekki aš borga veršur aš sannfęra žį um aš krafan sé ekki į rökum reyst.


mbl.is Sjónarmiš Strauss-Kahn koma ekki į óvart
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš er ekkert skrżtiš

Į vefnum island.is er eftirfarnadi skżring į afskrift skulda:

Verša einhverjar skuldir afskrifašar?

Skuldaašlögun getur fališ ķ sér eftirgjöf krafna, hlutfallslega lękkun žeirra eša gjaldfrest į žeim kröfum sem eru umfram greišslugetu. Standi lįntakinn viš geršan samning um skuldaašlögun verša kröfur sem eru umfram greišslugetu lįntaka, žó aldrei minna en 110% af veršmęti eigna, felldar nišur viš lok samningstķmans. Hafi hluti veškrafna veriš settur į bišlįn hefjast greišslur žeirra aš loknu skuldaašlögunartķmabili, eftir žvķ sem greišslugeta lįntaka hrekkur til.

Skilur einhver žessa skżringu?  Skuldir sem eru umfram greišslugetu verša felldar nišur.  Žaš er višskiptabankinn žinn sem įkvešur greišslugetuna, skuldari veršur sjįlfur aš semja viš alla lįnadrottna.  Hann stendur einn, hefur engin višmiš um hver er ešlilegt aš greišslugeta hans skuli vera.  Žegar embętti umbošsmanns skuldara veršur komiš į laggirnar mį bśast viš aš mįlum sem žessum fjölgi verulega, žį fyrst er skuldarinn fyrst kominn meš einhvern bakhjarl eša rįšgjafa sem getur veitt óvilhalla rįšgjöf.


mbl.is Afar fį skuldamįl leyst meš skuldaašlögun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Betur mį ef duga skal

Jjohanna skammaši samstarfsmenn ķ rķkisstjorn: " Forsenda žess aš nokkur rķkisstjórn geti komist ķ gegnum žau erfišu verkefni og žį pólitķsku brimskafla sem Ķslendingar žurfa aš fara ķ gegnum er skżr framtķšarsżn, og óbilandi stušningur stjórnarflokkanna til aš fylgja henni eftir - hvaš sem į dynur. Žannig stušning veršur rķkisstjórnin aš hafa, bęši ķ žingliši stjórnarflokkanna og aš sjįlfsögšu hjį rįšherrum rķkisstjórnarinnar. Žaš veršur aš gera žį kröfu til stjórnarliša og ekki sķst rįšherra ķ rķkisstjórn aš žeir virši trśnaš viš samstarfssamning stjórnarflokkanna - annaš er įvķsun į ófriš og sundrungu. Žar liggur vegur hrunflokkanna til valda į nżjan leik. Žaš mį ekki gerast !"

Samkvęmt žessu viršist stjórnarsamstarfiš standa į braušfótum.

Jóhann sagši lķka ķ ręšu sinni:" Žann 10. mars 2004 - nęrri fjórum įrum fyrir hrun bankanna - ręddi ég ógnvekjandi vöxt į skuldastöšu žjóšarbśsins og skuldum heimilanna. Ég hélt žvķ fram aš žaš vęri full įstęša til žess aš hafa įhyggjur af žvķ hvaš svona grķšarlegt erlent fjįrmagn hefši į efnahagslķfiš, gengi krónunnar, stöšugleika, veršbólgu og višskiptahalla. Og ég spurši: Hvaša įhrif hefur žaš žegar erlent lįnsfé er fariš aš halda uppi neyslu og fjįrfestingum landsmanna? Hvaša įhrif hefur žaš žegar einstaklingar og fyrirtęki taka mikla gengisįhęttu ķ lįnveitingum og vaxtaįkvaršanir erlendra Sešlabanka hafa meiri įhrif į skuldastöšu žjóšarbśsins en vaxtasįkvaršanir Sešlabanka Ķslands?
Ég benti į aš erlend fjįrmögnun hefši veriš nżtt til skuldsettrar yfirtöku hlutafélaga, sem haldiš hefši uppi gengi hlutabréfa og žaš sķšan oršiš hvati til aukinnar erlendrar lįntöku. Og ég spurši enn: Hvaša afleišingar hefur žaš žegar hęgir į erlendum lįntökum? Svar mitt var žetta: „Vęntanlega munu hlutabréfin veršfalla og gengiš lękka, sem og aš fasteignir lękka ķ verši. Aukin vešhęfni eigna į undanförnum misserum m.a. vegna mikils innflęšis į erlendum endurlįnum, gęti sķšan viš lękkun į fasteignaverši leitt til yfirvešsetningar į fjölda fasteigna."

Žaš er grįtlegt aš allt žetta sem var fyrirséš žegar 2004 skuli hafa komiš fram og sé nś sį veruleiki sem tugžśsundir Ķslendinga glķma viš. En ég minni į žetta hér vegna žess aš bęši stjórnmįlaflokkar og żmis hagsmunasamtök viršast hafa komiš sé upp allsherjar söguleysi ķ umręšum um žessi mįl. Žaš er eins og aš tvķburakreppan, gjaldeyris- og fjįrmįlakreppan, hafi dottiš af himnum ofan ķ október 2008, hafi hśn žį ekki byrjaš viš tilkomu nśverandi rķkisstjórnar. Nei žvķ mišur, okkar vandi var og er uppsafnašur vandi frį óstjórnarįrum Sjįlfstęšisflokks og Framsóknarflokks - nišurstašan af hrunadansi helmingaskiptaflokkanna og skipbroti einkavinavęšingar bankanna og nżfrjįlshyggju ķ efnahagsmįlum. "

 Žessi upprifjun forsętisrįšherra segir mikiš um aš žaš įstand sem viš bśum viš ķ dag var ekki ófyrirsjįanlegt.  Reyndar hef ég lķka lesiš ummęli sem Steingrķmur J višhafši į sama tķma, žar sem hann varaši lķka viš žeirri ženslu sem var byrjuš aš kręla į sér.  Ég man aš žau voru bęši andvķg žvķ - vegna žensluįstands- aš ķbśšalįn frį Ķbśšalįnasjóši yršu hękkuš śr 65% ķ 90%.  En žetta eru sögulegar stašreyndir.  Žaš sem skiptir mįli er hvernig brugšist er viš stöšunni ķ dag.  Fyrsta verkefniš hlżtur aš vera aš gera sér grein fyrir hvort efnahagur landsins hafi veriš aš hrynja nišur śr žvķ įstandi sem forętisrįšherrann spįši 2004 nišur ķ jafnvęgisįstand, eša hvort hruniš hafi veriš meira svo žaš sé innistęša fyrir miklum hagvexti į nęstu įrum.

Žaš veršur aš leysa skuldavanda atvinnulķfsins og heimilanna įn žess aš bśa til nżtt žensluskeiš.  Stórframkvęmdir auka tvķmęlalaust hagvöxt a.m.k. į mešan į žeim stendur, en hafa žann galla aš žeim fylgir hętta į ženslu, žar sem bakslag kemur žegar žeim er lokiš. 

Heimilin rįša ekki viš žaš lengi aš vera meš óhóflega greišslubyrgši og sķfellt minnkandi eignir - eša skuldir verši meiri en eignir ķ mörg įr slķkt veldur gjaldžroti heimilanna og minnkandi greišsluvilja hjį skuldurum. Rķkisstjórnin gefur komiš į móts viš skuldara meš žvķ aš minnka greišslubyršina, į kostnaš eignamyndunarinnar. Ašgeršin hefur hins vegar žann galla aš skuldirnar aukast og žeir sem eru meš nżleg jafngreišslulįn eru ekki einu sinni aš borga vextina af lįnunum höfušstólnum aš višbęttum veršbótum, žó greišslusešlarnir segi annaš. 

Önnur ašgerš rķkisstjórnarinnar fólst ķ hękkun vaxtabóta - hśn kemur sér vel fyrir žį sem eru aš borga minna 901 žśs kr ķ vexti į įri.  Žaš eru 6% vextir af 15 millj.kr. lįni.  Žeir vaxtagjöld umfram žaš mynda ekki stofn til vaxtabóta.  Žessi hękkun vaxtabóta hefur žess vegna leitt til jafn mikillar hękkunar į bótunum ķ krónum tališ hvort sem hjón skuldušu 15 eša 25 milljónir kr.  Hjón sem eru hvort um sig meš hęrri mįnašarlaun en 415 žśsund - samtals 830 žśs į mįnuši fengu enga hękkun į bótunum - žaš mį um žaš deila hvort svo tekjuhįtt fólk žurfi ekki į žvķ aš halda.  En žaš er hins vegar ljóst aš sś ašgerš aš hękka vaxtabęturnar leiddi ekki til mests įvinnings til žeirra sem mest skulda - en žeir sem eru meš hóflegar skuldir fengu talsveršan įbata meš tilheyrandi kostnaši fyrir rķkissjóš. Žess vegna fį žau hjón sem skulda meira en 15 milljónir eša einstaklingar sem skulda meira en 9 milljónir kr. aš bera aš fullu žęr veršhękkanir sem leiddu af ašgeršum rķkisstjórnarinnar ķ formi sem leiddu til hękkunar į lįnum žeirra.  Vaxtagjöldin eru umfram hįmark og hęrri vaxtagjöld leiša žvķ ekki til hęrri vaxtabóta.

Ašgeršir rķkisstjórnarinnar hafa ekki veriš til hjįlpar mikiš skuldsettum heimilum, en hafa komiš sér vel fyrir žau heimili sem eru hóflega skuldsett.  Greišsluašlögunin leišir til verri minnkandi eigna og vaxtabęturnar koma ekki til móts viš hęrri śtgjöld vegna hękkunar óbeinna skatta.  Er ekki kominn tķmi til aš hjįlpa žeim sem į žvķ žurfa aš halda?

Ašgerširnar hafa hjįlpaš mörgum - ekki endilega žeim sem žurftu. 


mbl.is Ósamstaša VG veikir stjórnina
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

V, U eša L kreppa

Ķ žęttinum Silfur Egils, sl. sunnudag lżsti Jón Danķelsson hagfręšingur žvķ aš kreppur mętti setja ķ žrjį flokka, sem hann kallaši V-kreppu, U-kreppu og L-kreppu.

V-kreppa er žaš žegar hagkerfiš tekur dżfu en rķs fljótt aftur upp ķ fyrri stöšu og er komiš ķ fyrra horf innan fįrra mįnaša.

U-kreppa er žegar  tekur lengri tķma aš nį aftur fyrri horfi - getur tekiš nokkur įr.

L-kreppa er hins vegar langvarandi og heldur hagkerfiš jafnvel įfram aš minnka ķ mörg įr eftir dżfuna.

Taldi Jón aš viš vęrum nśna ķ botninum į U-kreppu.

Almenn tališ er stašan ķ dag į Ķslandi sś aš viš erum annaš hvort ķ U-kreppu eša L-kreppu, hvort veršur ręšst alfariš af žvķ hvernig stjórnvöld bregšast viš henni.   Efnahagsašgeršir rķkisstjórnarinnar rįša alfariš hvort hagvöxtur vex aftur svo efnahagslķfiš komist į fyrra stig.

Kreppa er įstand sem lķkja mį viš žaš aš detta ofan ķ holu, ef haldiš er įfram er hęgt aš komast upp śr henni, žessi lķking getur įtt viš bęši V og U kreppur.  En ef efnahagsįstandiš er meira ķ lķkingu viš žaš aš klifraš hafi veriš upp ķ tré og mašur dettur nišur, er lendingin į jafnslettu, žaš er engin hola til aš komast upp śr og žvķ engin forsenda til aš komast aftur ķ fyrra horf.

Ef sį samdrįttur sem hefur oršiš į Ķslandi sķšustu 18 mįnuši er ekki kreppa, heldur hrap nišur śr žeim hįloftum sem efnahagslķfiš var komiš ķ - er žį hęgt aš kalla slķka leišréttingu kreppu?  Afleišingarnar af slķku hruni verša oftast svipašar og žegar um L-kreppu er aš ręša.

Żmislegt bendir til aš įstandiš į Ķslandi sé frekar eins og aš detta nišur śr tré - frekar en lenda ķ holu.  Til dęmis var verš ķbśšarhśsnęšis komiš 30% upp fyrir jafnvęgisverš til langs tķma og į įrunum fyrir hruniš var višskiptajöfnušur mjög óhagstęšur sem bendir til aš góšęriš hafi veriš fjįrmagnaš meš lįntökum.  Ef žaš er raunin erum viš aš glķma viš langvarandi įstand verri kjara en voru fyrir október 2008.

Afleišingarnar fyrir mjög marga eru alvarlegar.  Meira en 40 žśsund kaupsamningar voru geršir samtals vegna kaupa į ķbśšarhśsnęši į įrunum 2005-2008.   Žessi tala sżnir aš meira en 40 žśsund ķbśšir voru keyptar į of hįu verši, sem ķ flestum tilfellum voru fjįrmagnašar meira og minna meš lįntökum.  Auk žess sem margir notušu fjįrhagslegt svigrśm kreppunnar til aš gera endurbętur į ķbśšarhśsnęši sķnu, frekar en skipta um hśsnęši.  Heimilin sitja žvķ uppi meš lįn sem notuš voru til aš greiša fyrir of dżrar ķbśšir.  Ķ mörgum tilfellum eru žessi lįn komin langt upp fyrir žaš verš sem fęst fyrir eignirnar, allir hafa tapaš žvķ sparifé sem žeir hafa lagt ķ ķbśširnar, jafnvel ęvisparnašinum.

Til aš eignast žak yfir höfušiš hafa margir fariš žį leiš aš spenna bogann fjįrhaglega eins hįtt og mögulegt er.  Fyrir įriš 2004 voru ķbśšarkaup fjįrmögnuš aš hluta meš lįnum til mjög langs tķma aš hįmarki 65% frį ķbśšalįnasjóši,  en 35% meš lįnum til 3-5 įra frį bönkum og öšrum fjįrmįlastofnunum auk žess sem fólk lagši uppsafnašan sparnaš ķ kaupin.  Žannig gat fólk rįšiš viš ķbśšakaup žar sem greišslubyrgši vegna kaupanna lękkaši aš žeim tķma lišnum.  Įriš 2004 fóru bankar og sparisjóšir ķ beina samkeppni viš ķbśšalįnasjóš.  Bošiš var upp į lįn allt aš 100% af kaupverši ķbśšarinnar, til mjög langs tķma.  Lįnastofnanir veittu lįn aš undangengnu greišslumati, žar sem lįnshęfi var metiš śt frį tekjum lįntakanda og lįnsfjįrhęš takmarkašist af hlutfalli launa annars vegar og veršmęti hinna keyptu eigna hins vegar.   Frį žvķ žessi lįn voru tekin hafa forsendur breyst verulega, kaupmįttur launa hefur minnkaš og žęr eignir sem settar voru sem veš hafa rżrnaš ķ verši.  Hins vegar hafa lįnin sjįlf hękkaš annaš hvort ķ samręmi viš vķsitölu eša gengisžróun, nema hvort tveggja sé.

Af hverju rauk ķbśšaverš svona upp śr öllu valdi?  Žaš er kannski ekkert einfalt svar viš žvķ, en tveir žęttir vegar žar žungt.  Annars vegar voru žaš lįgir vextir, m.v. įrin į undan og hins vegar veruleg hękkun į lįnshlutfalli til langs tķma.  Bęši žessi atriši leiddu til žess aš greišslubyrgši lįna lękkaši og kaupendur réšu viš aš taka hęrri lįn en įšur.  Žar sem framboš og eftirspurn eru rįšandi ķ veršlagningu ķbśša, leiddi aukin greišslugeta til aukinnar eftirspurnar.  Aukin eftirspurn leiddi til hękkunar į verši.   Žegar fór aš draga śr eftirspurninni um mitt įr 2006, og jafnvel var fariš aš spį lękkun į ķbśšaverši, fóru bankarnir aš bjóša lįn ķ erlendri mynt meš enn lęgri greišslubyrgši, svo ķbśšaveršiš hélst įfram of hįtt, žrįtt fyrir hękkandi stżrivexti til aš draga śr ženslunni.

Sešlabankinn virtist ekki hafa annaš tęki til aš reyna aš draga śr ženslunni en stżrivexti.  En žaš tęki var eins og aš ętla aš stżra lónshęš vatnsafslvirkjunnar meš teskeiš aš vopni.  Lįnsfjįrmagniš kom einfaldlega frį öšrum löndum og įsókn ķ krónur meš hįum vöxtum leiddi til žess aš gengi krónunnar var of hįtt.  Žetta hįa gengi gaf af sér ranga mynd af stöšunni og skapaši falskt öryggi hjį almenningi.

Helsta nišurstaša mķn er žvķ aš rangar įkvaršanir stjórnvalda, t.d. hękkun ķbśšarlįna og ašgeršarleysi vegna ženslu, leiddu til žess aš ofvöxtur hljóp ķ efnahagslķfiš og fjįrmagnseigendur fitnušu. Röng skilaboš voru send śt ķ žjóšfélagiš og almenningur hélt aš hann byggi viš góšęri.

Rķkisstjórnin hefur brugšist viš vaxandi greišslubyrgši heimilanna meš žvķ aš lękka afborganir af lįnunum.  Sś ašgerš felst ķ žvķ aš fresta greišslu į hluta afborgunar eins og hśn hefši įtt aš vera aš óbreyttu.  Gallinn viš žessa ašgerš er sś aš skuldirnar greišast ekki jafn hratt nišur, hafa reyndar vaxiš enn meira vegna veršbólgu.  Žessi ašferšafręši til hjįlpar getur veriš góš, ef bśast mį viš aš efnahagslķfiš nįi fyrri stigum innan skamms tķma.  žaš er aš kaupmįttur aukist og ķbśšaverš nįi fyrri stigum.  Hins vegar er mjög ólķklegt aš ķbśšaverš nįi žessu stigi nęstu įratugina. Žaš mun taka fólk 8-10 įr aš borga skuldir sķnar svo mikiš nišur aš žaš nįi aš eignast jafn mikiš ķ ķbśšum sķnum og žaš lagši ķ žęr ķ upphafi jafnvel lengur vegna greišsluašlögunarinnar. Ef forsendur hefšu ekki brugšist hefši hann veriš bśinn aš greiša lįniš nišur um 20-25%  

Rangar įkvaršanirr stjórnvalda um aš hękka lįnshlutfall vegna ķbśšalįna įsamt ofvexti sem hafši hlaupiš ķ bankana į sama tķma skapaši hśsnęšisbóluna.  Lįnveitendur mata krókinn į lįnum sem voru of hį i upphafi vegna įstands sem žeir sköpušu sjįlfir. Lįntakendur sjį ekki fram į aš žeir geri annaš en borga nišur žessa bólu nęsta įratuginn.  Žetta įstand getur ekki leitt annaš af sér en lįgmarksvišskipti meš fasteignir žar til lįntakendur eru bśnir aš jafna sig.   Žess vegna er žaš réttlętismįl aš stjórnvöld lįti fjįrmagnseigendur fara ķ smį megrun og rétti hlut almennra borgara meš žvķ aš leišrétta lįn žeirra til samręmis viš žaš sem ešlilegt hefši veriš.


Hljómar vel.......en hvaš svo?

Loksins ętlar rķkisstjórnin aš koma į móts viš žarfir heimilanna var žaš fyrsta sem mér datt ķ hug žegar ég las fyrirsögnina.  Žegar lestrinum var haldiš įfram kom ķ ljós aš žaš er ekki ętlunin meš rannsókninni aš sjį hver žörfin er fyrir ašgeršir, heldur viršist tilgangurinn vera aš bśa til ašra skżrslu eins og žį sem Sešlabankinn gerši į sķšasta įri. Jóhanna Siguršardóttir sagši į Alžingi 3 jśnķ sl. aš tęplega 5.000 heimili séu meš neikvęša eiginfjįrstöšu upp į 5 milljónir kr. eša meira Tślkun eins og žessi į nišurstöšu skżrslunnar er frjįlsleg žar sem skżrslan segir aš tęplega 20% heimila hafi veriš meš neikvęša eiginfjįrstöšu.  Hśn sagši lķka aš 74% heimila meš fasteignavešlįn verji innan viš 30% rįšstöfunartekna sinna til aš standa undir fasteignalįnum sķnum Žetta žżšir aš 26% heimila voru komin meš greišslustöšu sem var illvišrįšanleg.  Sķšan kórónaši hśn žetta meš žvķ aš segja „Žessar nżju upplżsingar frį sešlabankanum sżna hins vegar svart į hvķtu aš skuldavandi heimilanna er ekki eins skelfilegur og mįlshefjandi hér ķ dag [Sigmundur Davķš Gunnlaugsson] og żmsir ašrir vilja lįta ķ vešri vaka," segir Jóhanna Siguršardóttir.

Nišurstöšur nżrrar rannsóknar verša sennilega tślkašar jafn frjįlslega og lżst er hér aš framan. 7% af fjölskyldum ķ landinu skuldušu meira en 5 milljónir umfram eignir og horfšu margar žeirra ekki fram į annaš en gjaldžrot.  Žetta fannst forsętisrįšherra vera góš staša.  26% heimila var ķ žeirri stöšu aš ef žęr uršu fyrir jafnvel minnihįttar fjįrhagslegu įfalli var žeim ómögulegt aš fį lįnafyrirgreišslu. Žetta fannst rįšherranum vera aš mįla skrattann į vegginn aš minnast į žessa stöšu.

Sķšan žessi skżrsla var unnin hefur kaupmįttur minnkaš verulega, skuldir heimilanna hafa vaxiš verulega, bęši vegna veršbóta (tęp 9% frį įrsbyrjun 2009 eša 14% frį október 2008) og einnig vegna žess aš ašgeršir rķkisstjórnarinnar ganga śt į žaš aš minnka greišslubyrgši meš žvķ aš auka skuldirnar og minnka kaupmįttinn meš skattahękkunum.  Stęrsta eign fjölskyldunnar, ķbśšin, hefur į sama tķma lękkaš um 10-15% ķ verši į sama tķma.  Samkvęmt skżrslunni įttu 60% heimila meira en 5 milljónir kr. ķ eign umfram skuldir į sķšasta įri.  Mešalskuld var 16 milljónir kr, fyrir utan lķfeyrissjóšslįn, žannig aš hśn er žį komin ķ tępar 18 milljónir ķ dag.  Žaš kęmi mér ekki į óvart aš hlutfall heimila meš neikvęša eiginfjįrstöšu hafi vaxiš śr 20% ķ 30%.   Žaš žykir sennilega vera višunandi staša.  Hlutfall heimila meš óvišunandi greišslubyrgši hefur sennilega vaxtiš aš sama skapi.


mbl.is Rannsókn į skuldastöšu heimila
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žarf lķka aš rannsaka svigrśm heimila til aš taka į sig 30-40% lękkun į verši fasteigna

Eg verš aš fagna žvķ aš forsętisrįšherra skuli vera tilbśin aš skoša žaš svigrśm sem bankarnir hafi til afskrifta.  

"Enda kemur žį ķ ljós aš ekki er svigrśm" er fyrirframgefin nišurstaša.  Best aš setja į stofn rannsóknarnefnd sem į aš komast aš žessari nišurstöšu.  Žaš er sįraeinfalt.

Megniš af sparnaši almennings liggur ķ žeim ķbśšarhśsnęši sem hann hefur keypt fyrir sig og fjölskyldur sķnar.  Ķ žeirri fjįrfestingu liggja oft į tķšum žriggja til 5 įra įrslaun fjölskyldunnar.  Žeir eru mun fęrri sem eiga peningalegar eignir, ž.e. bankainnistęšur og skuldabréf.  Žeir sem eru farnir aš eignast slķkar eignir eru helst žeir sem eru bśnir aš borga upp fasteignir sķnar og eiga žęr skuldlitlar eša skuldlausar.

Stjórnvöld viršast vilja skipta fólki upp ķ tvo hópa.  Annars vegar eru žeir sem eiga peningalegar eignir, sem ekki mį skerša  -  margir hverjir eignušust sķnar fasteignir į kostnaš žįverandi sparifjįreigenda, įšur en fariš var aš verštryggja lįn.  Hins vegar žeir sem eiga skuldsettar fasteignir, oftast nęr er žaš ungt fólk meš börn sem er aš bugast undan skuldunum.  Žetta er fólk er aš tapa eignum sķnum.  Margir hafa lagt fram ein og jafnvel tvenn įrslaun ķ śtborgun vegna ķbśšakaupanna sem eru alveg horfin vegna žess aš lįnin į ķbśšinni hafa hękkaš - en verš ķbśšarinnar minnkaš.  Til dęmis ef fólk įtti eign upp į 20 millj kr. og skuldaši 18 millj kr. įtti žaš 2 milljónir ķ nettóeign.  Ķ dag er ķbśšin aš veršmęti 17,3 millj en skudin komin ķ 20,5 millj.  Žaš skuldar oršiš 3,2 millj meira en fengist fyrir ķbśšina.  Žetta fólk er bśiš aš tapa 5,2 millj. kr. Mér er óskiljanlegt hvers vegna ekki hefur žurft aš verja žennan sparnaš. 

Aš undanförnu hafa heyrst žęr sögur aš bankarnir lįni ekki śt peninga vegna žess aš žeir fį hęrri vexti meš žvķ aš leggja žį inn į reikninga hjį Sešlabankanum.   Ef satt er, žį eru bankarnir frekar aš leggja įherslu į aš taka peninga śr umferš en nota žį til aš efla og koma hreyfingu į efnahagsmįlin.  Stjórnvöld hafa tekiš žį pólitķsku įkvöršun aš peningalegar eignir megi ekki skerša. 

Ég veit aš žeir sem įttu eignir ķ veršbréfasjóšum bankanna ķ október 2008 töpušu 30% af žeirri eign sem žar var.  Ef sś eign var 2 millj. kr. eins og hjį fasteignaeigandanum hér aš ofan, ętti hann ķ dag 1,6 millj. kr. aš gefinni žeirri forsendu aš veršbréfaeignin hafi fariš į reikning sem bara er verštryggšur og ber enga vexti.  Hann hefur žvķ tapaš 0,4 millj. kr.  en žaš er talsvert minna en žaš sem skuldsett heimili hafa tapaš į sķšastlišnum 18 mįnušum eša einungis 8% af žvķ tapi sem fasteignaeigandinn varš fyrir.

Af hverju hefur hann ekki svigrśm til aš gefa eitthvaš eftir af sinni eign - eins og fasteignaeigandinn?


mbl.is Vill greina svigrśm banka
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fįum viš aš draga verbęturnar - gengistapiš frį fyrst?

Fyrirtęki hafa fengiš aš draga hękkun lįnanna aš fullu frį tekjum sķnum, žannig aš žaš er ķ veriš aš veita žeim skattfrjįlsar tekjur sem nema 25-50% af nišurfelldum kröfum. 

Hins vegar hafa einstaklingar ekki fengiš slķkan frįdrįtt frį tekjum sķnum, žannig aš nišurfellingin kemur alfariš til hękkunar į tekjuskattstofni žeirra.

Žetta er śtspil jafnašarmanna.


mbl.is Afskriftir verša skattlagšar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband